„Ėdalas“ nagrinėja maisto motyvą kaip universalią metaforą žmogaus troškimams, poreikiams ir
nuolatiniam siekiui gauti tai, kas būtina išlikimui.
Eskizinį parodos variantą jau pristatėmė Marijampolėje. Menininkės kūryba paliečia labai daug
temų, todėl sutraukti ją į tokį paprastą pavadinimą kaip „Ėdalas“ tikrai nelengva, bet šis
pavadinimas puikiai tinka. Ji tiek pat provokuotų, kiek savo provokacija atvertų terpę gilesniems
pamąstymams.
Nors Ugnės darbai atrodo žaismingi, ryškūs ir spalvingi, kiekvienas jų slepia begalę kontekstų.
Šie kontekstai ne tik atspindi jos, kaip autorės, asmeninį gyvenimą, bet ir paliečia gilias socialines
bei kultūrines problemas. Kiekvienas tapybos darbas turi ir atskirą aprašymą, kuriame autorės
kuratorė suteikia atspirties tašką mintims, paaiškina, ką autorė nori konkrečiu darbu pasakyti ir
kartu palieka erdvės žiūrovo interpretacijai.
Tokiu būdu paroda tampa ne vien vizualiniu reginiu, bet ir savotiška diskusija tarp menininkės ir
žiūrovo, kurioje menas, mada ir maisto metafora persipina į vieną visumą. Ji kviečia ne tik žiūrėti,
bet ir sustoti, permąstyti, pasijuokti ar/ir pasijusti nepatogiai, mat tai taip svarbu pasauliui
pripratusiam prie patogaus ,,Ėdimo”. „Ėdalas“ tampa erdve, kurioje žiūrovas yra priverstas
atsisakyti pasyvaus stebėtojo vaidmens ir yra priverstas įsitraukti į koncepto šlifavimą.
Ugnės Pužaitės nauja paroda "Ėdalas" Elska Coffee erdvėje
